Jūs esate čia

moksleiviams

Ekonominiai skirtumai tarp šalių: teorijos, kurios neveikia II

Populiari nelygybės tarp šalių aiškinimo hipotezė, šalia geografinės, yra kultūrinė. Jos šalininkai teigia, jog vienos šalys sugeba klestėti, o kitos - ne, nes jų kultūrinės vertybės yra skirtingos. Galbūt europietiškos vertybės, kaip antai darbštumas, komunikabilumas, pasitikėjimas vienas kitu ir yra ekonomikos skatinimo katalizatorius, o štai ne Europoje ar šiaurės Amerikoje vyraujanti kultūra ir religija verčia ekonomikas stagnuoti.

Ekonometrijos olimpiadų istorija

Įraše „Eurą mini - euras čia, arba apie ekonometrijos žinias demonstravusius studentus“ buvo apžvelgta jau šeštoji Ekonometrijos olimpiada. Kaip ir visose ankstesnėse olimpiadose, šioje buvo nagrinėjama tuo metu itin aktuali tema. Prisiminkime ir ankstesnes Ekonometrinės analizės katedros organizuotas olimpiadas bei jų metu nagrinėtas problemas ir laimėtojus.

Naujoji ekonometrijos programa

Bakalauro studijų programa ,,Ekonometrija", vykdoma Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete. Pagrindinis klausimas, kuris kyla daugeliui abiturientų, yra – kuo išsiskiria siūloma Ekonometrijos studijų programa ir, jei pasirinks šią studijų programą, - ką išmoks ir kur galės įsidarbinti. Trumpai atsakysime į šiuos klausimus. Pirmiausia - Ekonometrijos studijų programa yra tarpkryptinė, apjungianti statistiką su ekonomika. Tai atsispindi ir įgyjamame kvalifikaciniame laipsnyje - šios programos absolventams suteikiamas statistikos ir ekonomikos bakalauras. Tiesą sakant, baigus studijas pagal šią programą ir einant į darbo pokalbį, darbdaviams tiksliau būtų prisistatyti statistikos ir ekonometrijos bakalauru. Tada būtų visiškai aišku, kad jūs galite konstruoti matematinius-statistinius modelius ekonominiams (ir ne tik) duomenims analizuoti. Duomenų šiame informacinių technologijų pasaulyje yra daugybė. O štai žmonių, gebančių juos tinkamai analizuoti, labai trūksta. Todėl nenuostabu, kad šios programos absolventų įsidarbinamumo lygis yra labai aukštas.

Ekonominiai skirtumai tarp šalių: teorijos, kurios neveikia I

Šiuo darbu norėčiau pradėti ciklą straipsnių, kurie yra apie turtinės nelygybės tarp pasaulio šalių priežastis ir pasekmes. Lietuva pagal išsivystymo lygį yra priskiriama prie besivystančio pasaulio šalių. Mūsų šalis negali pasigirti tokia ekonomika ir visuomenės gerbuviu kaip Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos šalys. Tačiau Lietuva smarkiai lenkia tokias šalis kaip Somalis, Etiopija ar Kongo Demokratinė Respublika. Kodėl ir iš kur atsiranda tokie ekonominiai kontrastai tarp šalių?

Žaidimas, už kurį moka pinigus

Sako, Londono darbo birža duomenų analitikų net nestato įskaiton – juos darbdaviai griebia tarpdury. Apskritai, būti duomenų analitiku yra visai smagu – tai žaidimas ir už tą žaidimą dar moka pinigus. Išsireiškimas „While playing with the “ (pvz., ... however, while playing with the data in a table, I realized that some of the values were not being loaded) yra gana populiarus tarp statistikų. Štai dar vienas „žaidimo“ pavyzdys:

Emigracijos Lietuvoje priežastys

Šiuo metu iš Lietuvos yra emigravę, nuo nepriklausomybės atgavimo, apie 788 tūkst. piliečių. Tai reiškia, kad apie 22,62 procentų (daugiau nei penktadalis) pasaulio Lietuvių gyvena svetur. Ar tikrai tokią sparčią emigraciją skatina tik maži atlyginimai ir pesimistiniai namų ūkių lūkesčiai?

Ekonometrija: tiltas tarp matematikos ir ekonomikos

Pasaulis akivaizdžiai skaitmenėja. Naudojame skaitmeninius fotoaparatus, skaitmenines filmavimo kameras, kalbame mobiliaisiais telefonais, žiūrime skaitmeninę televiziją. O kur dar el. parduotuvės, el. valdžios, internetas su visomis jo galimybėmis. Taigi teisus buvo Einšteinas sakydamas - pasaulis yra viso labo matematinė abstrakcija.

Puslapiai

Theme by Danetsoft and Danang Probo Sayekti inspired by Maksimer