Jūs esate čia

Ekonominiai skirtumai tarp šalių: teorijos, kurios neveikia I

Šiuo darbu norėčiau pradėti ciklą straipsnių, kurie yra apie turtinės nelygybės tarp pasaulio šalių priežastis ir pasekmes. Lietuva pagal išsivystymo lygį yra priskiriama prie besivystančio pasaulio šalių. Mūsų šalis negali pasigirti tokia ekonomika ir visuomenės gerbuviu kaip Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos šalys. Tačiau Lietuva smarkiai lenkia tokias šalis kaip Somalis, Etiopija ar Kongo Demokratinė Respublika. Kodėl ir iš kur atsiranda tokie ekonominiai kontrastai tarp šalių?

Dėl ko vienos šalys yra turtingos, o kitos - ne, dažnai yra aiškinamos pasitelkiant tris populiarias hipotezes: geografinę hipotezę, kultūrinę hipotezę ir žinių stokos hipotezę. Šiame straipsnyje norėčiau paneigti pirmąją, geografinę, hipotezę. Tolesnės mintys yra knygos "Why Nations Fail?", parašytos D.Acemoglu ir James A. Robinson, interpretacijos.

Geografinė hipotezė teigia, jog šalies ekonomikos apimtis ir kodėl vienos šalys sugeba augti, o kitos stagnuoja, priklauso nuo geografinės padėties. Ši hipoteze ypač remiasi dideliais kontrastais tarp šalių, kurios yra tarp ožiaragio (angl. capricorn) ir vėžio (angl. cancer) dienovidinių. Tokios šalys dar vadinamos tropinėmis šalimis.

 

 

Paveikslėlyje raudona zona žymi tropinę zoną. Šiais laikais išties galime pamatyti, kad Vakarų Europos šalys, Naujoji Zelandija, Kinija, JAV ekonomiškai lenkia šalis, kurios yra tropinėje zonoje. XVIII amžiaus prancūzų politinis filosofas Monteskiu (Montesquieu) šį fenomeną grindė tuom, jog tropinėse šalyse dėl aukštos temperatūros žmonės yra tingūs ir dėl to jie nenoriai ir neproduktyviai dirba. Negano to, tokie žmonės neaktyviai priešinasi prieš įvairius despotus ar absoliutinės monarchijos režimo šalininkus ir dėl to Afrikos šalis kamuoja įvairios politinės suirutės. Modernūs ekonomistai, tokie kaip Džefris Saksas (Jeffrey Sachs) šią prancūzo teoriją papildo dar ir tuom, jog tropinėse valstybėse siaučia tropinės ligos (ypač maliarija), kurios stabdo darbo produktyvumą (papraščiausiai darbuotuojai dažnai ir sunkiai serga arba tiesiog miršta) ir taipogi tropinių šalių dirvožemiai nėra tinkami vystyti įvairias grūdų kultūras, kurios veši Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Tikrai stiprūs argumentai, kuriuos galime patvirtinti empyriškai.

Deja geografinė hipotezė negali paaiškinti nelygybės tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos, Vakarų ir Rytų Vokietijos prieš griūnant Berlyno sienai, Nogalės miesto dalių, kurių viena yra Meksikoje, kita - Arizonos valstijoje, JAV, ir daugelio kitų panašių pasaulio vietų. Žiūrint istoriškai, maždaug tuo metu, kai Kolumbas atrado Ameriką (XV a. pabaiga), tropinėje centrinės ir pietų Amerikos vietovėje (dabartinė Meksika, Peru, Bolivija) buvo įsikūrusios Aztekų ir Inkų civilizacijos. Šios civilizacijos turėjo savo kalbą, aiškią centrinę valdymo sistemą, Aztekai turėjo netgi savo pinigus, abi jos kaupė informaciją apie savo praeitį. Tuometinės gentys, kurios buvo Šiaurės Amerikoje ir žemiau ožiaragio dienovidinio dar gyveno akmens amžiuje. Taigi tuo metu tropikų civilizacijos gyveno žymiai geriau, nei netropikų šalys vakarų pusrutulyje. Taipogi tuo metu žmonės, gyvenantys Kinijoje ar Indijoje, buvo daug labiau išsivystę nei Naujosios Zelandijos ar Australijos gentainiai. Netgi Afrika buvo neišimtis. Prieš didžiuosius europiečių kolonizavimus, pietų Afrika buvo skurdžiausiai ir rečiausiai apgyvendinta Afrikos vietovė. Palyginti su ja tuometinės tropikų šalys buvo pasiturinčios.

Žengiant dar toliau į praeitį galime pamatyti, kad daug prieš modernų amžių buvusių civilizacijų buvo tropinėje zonoje: Angkoro civilizacija dabartinėje Kambodžoje, Aksumo civilizacija Etiopijoje, Harapos civilizacija Pakistane ir dar daug kitų. Taigi bent jau istorija mums rodo, kad nėra jokio ryšio tarp geografinės vietovės ir valstybės ar kitos žmonių bendruomenės turtingumo.

Kita geografinės hipotezės dalis sako, kad, bent jau tropinėse valstybėse, dėl ekonominės stagnacijos kaltos įvairios ligos. Tačiau stipri sveikatos apsauga arba jos nebuvimas priklauso tik nuo vyriausybės veiksmų ir jos noro kažką keisti. XVIII amžiaus Anglija taipogi pasižymėjo žemais higienos standartais ir prasta medicinos apsauga. Tačiau palaipsniui besikeičiančioms vyriausybėms investuojant į švarų vandenį, medicinos infrastruktūrą, kviečiant užsienio medicinos ekspertus, ilgainiui Anglija sukūrė stiprią sveikatos apsaugos sistemą ir gebėjo pasirūpinti savo piliečiais. Taigi vyravusių ligų smarkus apmalšinimas ir higienos bei medicinos standartų pakilimas buvo ne palankios geografinės padėties laimėjimas, o politinių ir socialinių sprendimų visuma.

Geografinė hipotezė taipogi teigia, kad prastas dirvožemis gali lemti, dėl ko vienos valstybės yra turtingos, o kitos - ne. Išties, Afrikoje gerąją dirvožemio dalį nuplauna dažni lietūs ir vietiniai ūkininkai su tuo turi kovoti. Tačiau ne dėl to tropinėse valstybėse išgaunamas derlius iš kiekvieno hektaro yra toks prastas. Tose šalyse nėra užtikrinama privačios nuosavybės neliečiamybė, yra silpna teisinė bazė, todėl žmonės turi labai mažai paskatų investuoti savo laiką ir kapitalą į technologijas, kurios pagerintų žemės ūkį. Papraščiausiai ūkininkai nėra užtikrinti, ar ateityje iš jų tos žemės niekas neatims ar neapiplėš. Taipogi dėl Afrikoje vyravusių institutų, šio kontinento šalys nesugebėjo pasinaudoti industrinės revoliucijos sukeltomis permainomis ir technologinėmis inovacijomis (vyraujantis elitas priešinosi bet kokioms inovacijoms, kurios sukeltų taip vadinamą kūrybinę destrukciją, bet apie tai kitame straipsnyje).

Taipogi ne visos tropinės šalys yra skurdžios kaip kad ne visos netropinės šalys yra turtingos. Taivanas, Singapūras, Botsvana yra tik kelios šalys, kurios pasaulyje užima labai aukštas vietas pagal BVP vienam gyventojui ir kitus ekonominius rodiklius, nors patenka į tropinę zoną. Kita vertus, Rumunija, Ukraina, Bulgarija yra daug kartų skurdesnės nei, tarkim, Prancūzija ar Vokietija, nors geografinė vietovė kone identiška. Žymus skirtumas tarp šių ir anksčiau minėtų kontrastingų valstybių yra jose vyraujančių institucijų veikla ir valdymo pobūdis, o ne vieta pasaulio žemėlapyje.

Dar vieną geografinės hipotezės versiją sukūrė Džaredas Daemondas (Jared Diamond). Jis teigė, jog technologiniai ir ekonominiai skirtumai tarp valstybių iki moderniojo amžiaus pradžios, prieš maždaug 500 metų, kilo dėl to, jog Eurazijoje buvo daugiau įvairių gyvūnų ir įvairių žmonėms tinkamų vartoti augalų, o Amerikos žemynuose to nebuvo. Dėl to ankstyviesiems europiečiams buvo daug palankesnės sąlygos pereiti iš klajoklių genčių į sėslius ūkininkus. Sėslus gyvenimas didino žmonių skaičių tam tikroje vienoje vietovėje, dėl to pastarieji galėjo greičiau keistis mintimis, patirtimi ir tai sudarė sąlygas spartesniam technologiniam tobulėjimui. Išties, perėjimas prie sėslaus gyvenimo Amerikos civilizacijose įvyko vėliau, nei artimuosiuose rytuose. Tačiau Daemondo teorija negali paaiškinti modernaus pasaulio nelygybių. Pagal šio mokslininko teoriją, Ispanų konkistadoram užėmus Meksiką, Peru, vietiniai žmonės turėjo perimti jų technologijas ir ilgainiui pasivyti europiečius. Tačiau dėl pirmųjų Ispanų naujakurių įtvirtintų išsunkiančių institutų, kai visas vietinis derlius ir darbo vaisiai keliavo keliems elito atstovams arba atgal į Ispanijos karaliaus lobyną, iki pat dabar galime matyti, kokia korupcija ir politinis neapibrėžtumas vyrauja centrinės ir šiaurės vakarų Pietų Amerikos šalyse. Daemondo teorija gali paaiškinti skirtumus tarp įvairių šalių ir civilizacijų tik iki modernaus amžiaus, bet ne daugiau.

Taigi geografinės padėties hipotezė negali paaiškinti, dėl ko vienos šalys yra turtingos, o kitos ne, nes, kaip matėme istoriškai ir moderniame pasaulyje, yra perdaug kaimyninių valstybių, miestų ar genčių, kurias skiria tik upė, kurių gyvenimo standartai ir ekonominis pajėgumas ženkliai skiriasi.

Komentuoti

Basic HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Tags allowed: a, em, strong, u, s, cite, code, blockquote, ol, ul, li, dl, dt, dd, pre, p, br
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.
  • Syntax highlight code surrounded by the <pre class="brush: lang">...</pre> tags, where lang is one of the following language brushes: php, python, r, sass, sql, vb.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Markdown

  • You can enable syntax highlighting of source code with the following tags: <code>, <blockcode>, <c>, <cpp>, <drupal5>, <drupal6>, <java>, <javascript>, <php>, <python>, <r>, <ruby>. The supported tag styles are: <foo>, [foo].
  • Quick Tips:
    • Two or more spaces at a line's end = Line break
    • Double returns = Paragraph
    • *Single asterisks* or _single underscores_ = Emphasis
    • **Double** or __double__ = Strong
    • This is [a link](http://the.link.example.com "The optional title text")
    For complete details on the Markdown syntax, see the Markdown documentation and Markdown Extra documentation for tables, footnotes, and more.
  • Typographic refinements will be added.
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
This question is for testing whether or not you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.
Target Image

Theme by Danetsoft and Danang Probo Sayekti inspired by Maksimer