Jūs esate čia

Ekonominiai skirtumai tarp šalių: teorijos, kurios neveikia II

Populiari nelygybės tarp šalių aiškinimo hipotezė, šalia geografinės, yra kultūrinė. Jos šalininkai teigia, jog vienos šalys sugeba klestėti, o kitos - ne, nes jų kultūrinės vertybės yra skirtingos. Galbūt europietiškos vertybės, kaip antai darbštumas, komunikabilumas, pasitikėjimas vienas kitu ir yra ekonomikos skatinimo katalizatorius, o štai ne Europoje ar šiaurės Amerikoje vyraujanti kultūra ir religija verčia ekonomikas stagnuoti.

Ši teorija gyvuoja jau gana senai. Vokiečių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios sociologas Maksas Veberis (angl. Max Weber) teigė, jog protestantizmo reformos ir šios religijos etika yra priežastis to, kad vakarų europiečiai pirmieji patyrė industrinį perversmą. Mūsų laikų šios hipotezės šalininkai yra nutolę nuo religijos, tačiau vistiek įžvelgia stiprų ryšį tarp kultūros ir ekonomikos. Daug kas mano, kad Afrikiečiai gyvena skurdžiai dėl to, jog vis dar tebetiki raganomis, šamanais, stengiasi neprisileisti žmonių iš Amerikos ar Europos. Lotynų amerikos šalys niekada nepasieks didelių ekonominių ir technologinių aukštumų todėl, kad jie yra tingūs, ištvirkę ir išlaidūs žmonės.

Tačiau kaip ir geografinės teorijos atveju, taip ir šios, istorija mums įrodo, kad nėra jokio ryšio tarp ilgainio ekonomikos augimo ir tam tikro regiono tradicijų ir kultūros bruožų. Iki pat tada, kai į valdžią Kinijoje atėjo Dengas Ksiopingas (angl. Deng Xioping) ir atsisakė daugumos socialistinių institucijų XX amžiaus pabaigoje, vakariečiai niekada netikėjo, kad besaikis darbas ir paralelių neturintis darbštumas gali būti tvarios ekonomikos variklis. Šiais laikais matome, kad būtent dėl to Kinija yra viena pasaulio lyderių.

Kultūriniai bruožai, tokie kaip religija, etikos normos, taip vadinamos lotynų Amerikos ar Afrikos vertybės negali paaiškinti, kodėl vienos šalys yra turtingos, o kitos - ne, ir kodėl ilgajame laikotarpyje tik nedaugeliui šalių pavyksta iš skurdo pereiti į klestėjimą. Dažniausiai situacija yra priešinga - esanti ekonominė situacija tam tikrame regione formuoja tam tikras vertybes.

Afrikiečiai bijo vakariečių ir dažniausiai nenoriai bendradarbiauja netgi vienas su kitu. Afrikiečiai, dar prieš europiečiams atvežant tokias technologijas kaip ratas, garų variklis, moderni jūrininkystė apie jas žinojo. 1483 metais tuometinę Kongo karalystę pirmą kartą aplankė Portugalijos jūrininkas Diegas Cao (angl. Diogo Cao). Jis su savimi atnešė daugybę žemės ūkį ir kitas sritis gerinančias technologijas. Tuo metu Kongo karalystė buvo labai centralizuota valstybė su karaliumi ir jos sostinė Embanza turėjo apie 60 tūkstančių gyventojų, kiek ir Portugalijos sostinė Lisabona ir netgi daugiau gyventojų nei tuometinis Londonas. Portugalai stengėsi vystyti agrarinį sektorių, nes tai reikštų, jog jie galėtų pigiau nei kitos Europos šalys pirkti žemės ūkio produktus. 1491 ir 1512 metais buvo netgi surengtos Portugalijos ūkininkų ekspedicijos į Kongo karalystę. Tačiau dauguma technologijų Afrikoje pritapdavo labai sunkiai, išskyrus vieną: paraką ir modernius šaudomuosius ginklus.

Tokį technologijų pasirinkimą lėmė ne tai, kad Afrikiečių vertybės ir kultūra yra barbariškos. Eiliniams Kongo karalystės piliečiams papraščiausiai nebuvo jokių paskatų stengtis ir investuoti sunkiai uždirbtą kapitalą ir savo laiką, norint perimti ir perprasti naujausias žemės ūkio ir kitas technologijas, nes jie visiškai neturėjo jokių garantijų dėl savo nuosavybės neliečiamybės. Visas surinktas derlius buvo karaliaus nuosavybė ir jis bei jį supantis elitas stengėsi palaikyti tokią tvarką. Dėl to labai greitai plito ginklai, modernūs nuodai, spąstai, nes tokiu būdu valdantieji monarchai dar tvirčiau savo gniaužtuose laikė visuomenę. Paskatų dirbti savo žemę ir apskritai turėti kuo daugiau turto beveik iš vis nebeliko, kai buvo pradėtas masinis vergų gaudymas atsivėrus transatlantiniai vergų prekybai. Vakarų Afrika ypač nukentėjo nuo šio reiškinio, žmonės buvo siunčiami į vergystę už paprastą obuolio vagystę arba apskritai be jokių priežaščių, tiesiog pagavus gatvėje. Nuo to lobo vietiniai vergų prekeviai, kurie, aišku, turėjo atsiskaityti karaliui kuris net nesiruošė uždrausti tokio pelningo verslo. Vergystė Afrikoje paliko didžiulį randą, ir tuom galime paaiškinti susidariusį kultūrinį bruožą, kad Afrikiečiai nelinkę pasitikėti ir bendradarbiauti vienas su kitu. Be jokios abejonės nuolatinė baimė, kad net artimas draugas tave gali parduoti į vergystę padėjo stiprius tokio požiūrio pamatus. Taigi, bent jau Afrikoje, kultūrines vertybes formavo ekonomika, o ne atvirkščiai.

Kita kultūrinės hipotezės versija yra ta, jog Europiečių kultūra yra pranašesnė prieš bet kokią kitą neeuropietišką kultūrą. Galbūt tikrai Romėnų paliktos vertybės, pasaulėžiūra, darbo kultūra yra pranašesnės pasaulyje prieš kitas panašias pažiūras? Šiais laikais Vakarų Europa ir Šiaurės Amerikos šalys, esančios tų pačių kultūrinių šaknų, yra pasaulio šalių elito viršūnėse, kas galbūt, įrodytų šią hipotezę. Tačiau nedaug kam žinoma, kad Urugvajaus ir Argentinos populiacija turi daugiau protėvių, kilusių iš Europos, nei JAV ar Kanada, tačiau šios šalys ekonomiškai stagnuoja. Kita vertus, Singapūras ir Japonija niekada neturėjo didelės dalies europiečių savo visuomenėje, tačiau yra vienos stipriausių ekonomiškai XXI amžiuje. Kinija, kuri taipogi neturi jokių europiečių kilmės protėvių, pastaruosius tris dešimtmečius buvo labiausiai ekonomiškai auganti šalis pasaulyje. Tačiau toks augimas ar prieš šį laikotarpį buvęs didelio nepritekliaus laikotarpis neturi nieko bendro su vietinėmis vertybėmis, nuostatomis ir kultūra. Didesnę įtaką augimui turėjo Mao Dzeduno (angl. Mao Dzedong) mirtis, kuris valdė Kiniją su geležiniu kumščiu iki XX amžiaus antrosios pusės, ir įtvirtino šalyje daugybę išsunkiančių institutų. 1950 metais jis inicijavo "Didžiojo šuolio pirmyn" (Great Leap Forward) planą, kai visi šalies resursai buvo naudojami smarkiai plečiant industrinį sektorių. Tai lėmė masinį badavimą ir daugybę mirčių. XX a. septintajame dešimtmetyje Mao vyriausybė įsakė persekioti bet kokius intelektualus, kurie galimai priešinasi socialistinėms įdėjoms. Tai taipogi paskatino didžiulį visuomenės talento švaistymą ir neskatino žmonių užsiiminėti individualia veikla, realizuoti savo talentus ir perimti naujausias technologijas. Kaip ir Afrikoje, ne kultūriniai bruožai lėmė ekonomikos ir visuomenės gerovės nuosmūkį Kinijoje ar jos kilimą, bet valdantysis elitas ir šalyje veikę institutai.

Artimieji rytai šiais laikais, išskyrus naftą eksportuojančias šalis, taipogi yra vienas skurdžiausių regionų pasaulyje. Galbūt Islamo siejamos vertybės ir kultūra užkerta kelią ekonominiam augimui? Galbūt įvairios krikščionybės formos ir vakarietiškas lengvabūdiškumas yra pranašesni už dievobaimingumą ir konservatyvumą, kuris vyrauja daugumoje Islamą išpažystančiose šalyse? Atsakymas vėlgi, kaip jau galite nuspėti, yra neigiamas. Didelę įtaką artimųjų rytų, šiaurės Afrikos šalių politiniams institutams ir ekonomikos plėtrai turėjo Osmanų imperijos valdymo forma ir su ja susiję niuansai.

Osmanų imperija gyvavo nuo 1299 metų iki 1923 metų. Toks didelis laiko tarpas be abejonės leido formuoti kultūrą, vyraujančią artimųjų rytų regione. Kaip matome iš paveikslėlio, dauguma artimųjų rytų ir šiaurės Afrikos šalių buvo arba tiesiogiai valdomos Osmanų, arba turėjo nuolatinius ekonominius ryšius su jais. Osmanų imperija pasižymėjo, panašiai kaip Mao Dzedunas ar buvusios Kongo karalystės vadovai, tuom, jog valdantysis elitas smarkiai priešinosi bet kokioms vakarietiškoms teigiamoms naujovėms bijodami, taip vadinamos, kūrybinės destrukcijos: kai dėl smarkių technologinių pokyčių buvę įtakingi žmonės praranda savo pozicijas ir į valdymą ar elitą ateina kiti. Kai Johanas Gutenbergas (vok. Johan Gutenberg) XV amžiaus viduryje Vokietijoje sukūrė pirmąjį pasaulyje spaudos presą, netgi žemesnės nei didikų klasės Europiečiams atsivėrė galimybė skaityti knygas ir bent kiek geriau pažinti pasaulį. Osmanų imperijoje, nors apie šią spausdinimo technologiją buvo žinoma anksčiau nei Europoje, knygos plito labai lėtai. Pagrindinė priežastis buvo ta, jog valdantysis elitas labai bijojo išsilavinusios visuomenės, nes tai galimai reikštų įvairias revoliucijas ir perversmus. 1485 metais Osmanų sultonas Bezidas II uždraudė Osmanų imperijoje spausdinti su naujaisiais spaustuvais bet kokį arabišką tekstą. 1515 sultonas Selimas I dar stipriau įtvirtino šiuos apribojimus. Osmanų imperijoje tiktai 1727 metais buvo leista atidaryti knygų spaustuves, bet ir šios buvo smarkiai prižiūrimos ir išleistos knygos pagrinde turėjo būti apie Islamo tematiką ir būti patvirtintos trijų atskirų aukšto rango Islamo dvasininkų. Kaip vieną iš pavyzdžių galime panagrinėti istoriją: Sultonas Ahmedas III suteikė Ibrahimui Muteferikai leidimą spausdinti knygas su visais pastaraisiais apribojimais XVIII amžiaus pradžioje. Tarp 1729 metų ir 1743, Muteferiko spaustuvė išleido tik 17 knygų. Tokie apribojimai ir opozicija knygoms turėjo skaudžių pasekmių. 1800 metais iš įvairių rašytinių šaltinių istorikai apskaičiavo, kad apie 2 ar 3 procentus Osmanų imperijos žmonių mokėjo skaityti ir rašyti. Palyginimui tuometinėje Anglijoje apie 60 procentų vyrų ir 40 procentų moterų mokėjo skaityti ir rašyti. Tokia situacija užkirto kelią bet kokioms inovacijoms imperijoje ir industrinė revoliucija aplenkė šį regioną. Nieko keisto, kad Osmanų imperijoje gerai gyveno tik valdantysis elitas, kurie turėjo ištaigingus rūmus ir begalę tarnų. Vienintelė sritis, kaip ir daugumoje tokio tipo šalių, kuri perimdavo vakarietiškas inovacijas, buvo karo pramonė, nes tai užtikrino stiprią visuomenės priespaudą ir bet kokią užsienio intervenciją. Taigi dabartinės artimųjų rytų šalys yra ekonomiškai silpnesnės ne dėl islamiškų vertybių, o todėl, kad jų valdymo institucijas smarkiai formavo sultonų ir kitų elito narių priespauda. Puikus šią hipotezę neigiantys pavyzdys yra Egiptas, kuris 1805 - 1848 metais atgavo nepriklausomybę nuo Osmanų ir kitų Europos šalių. Ją pradėjo valdyti Mohametas Ali ir jis staigiai atsisakė visų iki tol buvusių nelygybę skatinančių institucijų, padėjo pamatus stipriai teisinei bazei, buvo pirmą kartą pradėta ne tik de jure saugoti privačia nuosavybę, bet ir de facto. Tuo laikotarpiu Egiptas patyrė masyvų šuolį produkcijoje ir ekonomikoje. Nors religija ir vertybės Egipte išliko lygiai tokios pačios, kaip ir Osmanų imperijoje, pasikeitė tik valdymo forma.

Taigi paternas yra aiškus: ne kultūra lemia ekonominį šalies pajėgumą, o jos buvę ar esami vadovai ir šalyje veikiančios institucijos. Dažniau istoriškai galime pastebėti, kad buvusi ar esama ekonominė ir politinė situacija per amžius suformuoja tam tikrus regionų kultūrinius bruožus. Taigi užuot suvertę kaltę dėl ekonomikos stagnacijos Graikijoje, Ispanijoje ar lotynų Amerikos šalyse jų piliečių, neva, 'tingumui' ar lengvabūdiškumui, derėtų istoriškai panagrinėti, kokios institucijos valdė tuos žmones ir kokie institutai valstybėse dominuoja šiais laikais.

 

 

 

 

Komentuoti

Basic HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Tags allowed: a, em, strong, u, s, cite, code, blockquote, ol, ul, li, dl, dt, dd, pre, p, br
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.
  • Syntax highlight code surrounded by the <pre class="brush: lang">...</pre> tags, where lang is one of the following language brushes: php, python, r, sass, sql, vb.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Markdown

  • You can enable syntax highlighting of source code with the following tags: <code>, <blockcode>, <c>, <cpp>, <drupal5>, <drupal6>, <java>, <javascript>, <php>, <python>, <r>, <ruby>. The supported tag styles are: <foo>, [foo].
  • Quick Tips:
    • Two or more spaces at a line's end = Line break
    • Double returns = Paragraph
    • *Single asterisks* or _single underscores_ = Emphasis
    • **Double** or __double__ = Strong
    • This is [a link](http://the.link.example.com "The optional title text")
    For complete details on the Markdown syntax, see the Markdown documentation and Markdown Extra documentation for tables, footnotes, and more.
  • Typographic refinements will be added.
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
This question is for testing whether or not you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.
Target Image

Theme by Danetsoft and Danang Probo Sayekti inspired by Maksimer