Jūs esate čia

Emigracijos Lietuvoje priežastys

Išsunkiančių ir priimančių institutų įtaka emigracijos mąstui

Migracija suprantama kaip išvykimas šalies ar atvykimas į užsienio šalies, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų ar dėl kitų ekonominių priežasčių. Migracija nėra naujas reiškinys. Migracija, ypač ekonominė, turi ilgesnę nei trijų šimtmečių istoriją. Šis procesas turėjo didelę įtaką žmonijos istorijai, tautų formavimuisi, žemių apgyvendinimui. Praėjusiame dešimtmetyje globalizacija labai pakeitė migracijos procesus, suponavo teritorinių migracijos tipų įvairovę, o technologijų ir komunikacijų pažanga labai išplėtė gyventojų mobilumo/migracijos galimybes. Šiuo metu Lietuvos yra emigravę, nuo nepriklausomybės atgavimo, apie 788 tūkst. piliečių. Tai reiškia, kad apie 22,62 procentų (daugiau nei penktadalis) pasaulio Lietuvių gyvena svetur.

Kadangi šalies emigruoja tiek daug žmonių ir didelė dalis yra potencialūs darbuotojai (73 procentai emigrantų yra tarp 15 ir 44 metų), tai gali rodyti tai, kad Lietuvoje yra per mažas atlyginimų lygis, dideli mokesčiai dirbantiesiem, darbo stygius. Kartu su samdomais darbuotuojais, emigruoja ir potencialūs darbo vietų kūrėjai. Yra ne viena sėkmės istorija, kai emigracijoje gyvenantys lietuviai sugebėjo sukurti sėkmingus verslus. Kodėl tada šie verslūs žmonės, pasižymintis gebėjimu įžvelgti rinkose neužpildytas nišas ir sugebėję prisitaikyti prie visiškai kitos šalies kultūros, neturėdami didelio skaičiaus kontaktų, bet vistiek sugebėję sukurti sėkmingas įmones, nekuria darbo vietų savo gimtinėje?

Norėdami atsakyti į šį klausimą remsimės ekonomistės A.Maldeikienės darbais bei įvairiomis statistikomis. Fundamentali ir intuityvi priežastis yra ta, jog įžvalgus jaunas ir verslus žmogus supranta, kad šalyje su tokiu žemu vidutiniu atlyginimu ir sparčiai senėjančia visuomene bet kokį verslą kurti yra sunku, nes, papraščiausiai, vartojimas yra mažas. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2013 metais buvo apie 1700 - 1800 litų. Tai reiškia, kad į mėnesį namų ūkis (jei tarkime, namų ūkyje gyvena du suaugę dirbantys žmonės) gauna apie 3600 litų. Kadangi tai yra vidutinis užmokestis, gali labai veikti nors ir nedidelis, tačiau dideles pajamas gaunantis namų ūkių skaičius (prisiminkime vidurkį ir medianą). Taigi realybė gali būti dar liūdnesnė nei skelbia skaičiai. Taigi ar 3600 litų yra didelė suma ar ne yra kiekvieno žmogaus požiūrio reikalas, bet su tiek pinigų per mėnesį jauna šeima, aprengus, pamaitinus save ir savo vaikus, susimokėjus komunalines paslaugas ir viešą transportą apie nuosavą butą, kiną, teatrą ar keliones į svečias šalis gali tik pasvajoti. 2012 m. būtiniausių išlaidų dalis vartojimo išlaidose (išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, sveikatos priežiūrai ir transportui) sudarė apie 70 procentų visų vartojimo išlaidų. Taigi didelė dalis namų ūkių Lietuvoje turi smarkiai taupyti, norėdami išgyventi. Kad ir kokias inovacijas ir naujus produktus kurtų verslininkas, visos naujovės sunkiai įsitvirtins rinkose. Tačiau ne vien dėl prastos lietuvių finansinės padėties jauni žmonės noriau kuria verslus ir darbo vietas svetur.

Amerikiečių mokslininkai Daronas Acemoglu ir Jamesas Robinsonas sukūrė teoriją, dėl ko vienos šalys sugeba klestėti ir augti, o kitos, kad ir turinčios panašius gamtinius išteklius, lokaciją ir panašiai, skursta ir neišpildo pilno savo potencialo. Institutai - tai sudėtinga ekonominių ir politinių rašytų (įstatymai, švietimo sistema, privačios nuosavybės) ir nerašytų (kyšio nešimas daktaram, policininkam ir pan.) taisyklių sistema. Šie institutai būna dviejų rūšių - priimantys ir išsunkiantys. Priimantys institutai yra tokie, kurie užtikrina privačios nuosavybės neliečiamumą šalyje, kuria saugią ir patikimą verslo aplinką, užtikrina nešališką ir aukštų standartų teismų sistemą. Pastarieji institutai suteikia galimybes ir skatina dalyvauti ekonominėje veikloje daugumą tam tikros visuomenės narių, kiekvienas žmogus yra suinteresuotas atskleisti savo prigimtinius talentus ir įgūdžius. Natūralu, kad šalyje vyraujant šiems institutams, ekonomika ir visa visuomenės gerovė auga sparčiai.

Priimančių institutų priešingybė yra išsunkiantys institutai. Tai yra tokia rašytų ir nerašytų taisyklių sistema kuri skatina, kad mažos, tam tikros, grupės išnaudoja savo reikmėms absoliučios daugumos likusių visuomenės narių resursus. Šalyje, kur vyrauja išsunkiantys institutai, nėra užtikrinama privati nuosavybė, įstatymų ir teismų sistema yra silpna, nes tai kenktų mažoms ,,elito" grupėms. Tokia situacija skatina jaunus verslininkus emigruoti, nes patys svarbiausi dalykai kuriant naują verslą yra privačios nuosavybės apsaugojimas ir žinojimas, kad visi likę rinkos dalyviai laikosi pačių taisyklių. Lietuvoje naujam verslininkui reikia ne tik stengtis turint nedidelius išteklius ir mažą patirtį įsitvirtinti rinkoje, bet ir konkuruoti su kitomis įmonėmis, kurios dalį savo pajamų slepia (atlyginimai ,,vokeliuose") ir savo ruožtu moka mažesnius mokesčius. Tai yra labai didelis pranašumas prieš visas sąžiningas įmones. Dažnas sunkiai dirbantis verslininkas dėl šių priežasčių nusprendžia palikti šalį ir emigruoja į kitas šalis, kurių teisinės institucijos užtikrina, kad visi rinkos žaidėjai žaistų pagal tas pačias taisykles. Išsunkiantys institutai neskatina technologinės pažangos, nes verslas nėra suinteresuotas diegti arba kurti naujų technologijų, kadangi tam reikia didelių investicijų ir laiko. Vyraujant šiems institutams verslas konkuruoja tarpusavyje bandydamas užmegzti kuo daugiau pažinčių su įstatymų leidėjais, kuo ,,gudriau" nuslėpti mokesčius, darbuotuojų skaičių ir pan. Ne tik verslininkai, bet ir likę dori piliečiai matydami, kad Lietuvoje tokie verslininkai yra toleruojami ir netgi sveikintini, o visi, kurie nepatenka į šias mažas, nomenklatūrinio verslo grupeles, yra smerkiami ir šaipomasi, ilgainiui neapsikenčia ir palieka Lietuvą.

Lietuvoje susikloščiusios situacijos priežastys

Šiame skyrelyje nagrinėsime, kodėl po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais, Lietuvoje įsigalėjo išsunkaintys institutai. Viskas prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Pirmasis sunkumas naujajai Lietuvos valdžiai po 1990 metų kovo 11 dienos buvo kaip kuo efektyviau planinės ekonomikos pereiti į atviros rinkos ekonomiką.

Keičiantis valstybių ekonomikai ir įsigalint demokratiniams aparatams tarp visuomenės narių atsiranda verslininkų, kurie sugeba įžvelgti ir sukurti naujus produktus tam tikrame sektoriuje ir taip kelią ekonominį bei technologinį lygį šalyje, bendrą gyvenimo kokybę ir skatina kapitalizmo dvasios įsigalėjimą. Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę visos šios, su laisva rinka, susijusios mintys buvo prioritetas tuometinei valdžiai ir ji bet kokiais būdais stengėsi žaibiškai planinės ekonomikos pereiti į rinkos ekonomiką, visiškai neatsižvelgdama, į tam tikras tokiam perėjimui reikalingas prielaidas bei ilgąjį laikotarpį. Taipogi, papraščiausiai, tuometinei valdžiai trūko žinių

 

Tuometiniai valdininkai daugiau dėmesio kreipė ne į normalios verslo aplinkos kūrimą, o į ,,teisybės" ieškojimą. ,,Teisybė" buvo grąžinti žmonėms per okupacinį laikotarpį atimtas žemes. Kadangi žemes atgavo senyvo amžiaus gyventojai (vyriausi žemės paveldėtojai), tai tokios amžiaus grupės žmonės nėra labai inovatyvūs ir savo žemėse nesteigė darbo vietų. Jiems buvo optimaliau laukti kokio nors tos žemės pirkėjo, kuris didelę sumą įsigis. Trivialu, kad tai stabdė ekonomiką ir plėstis įmonėms (ypač susijusiomis su žemės ūkiu) buvo sunku.

 

Kitas ekonomiką stabdantis dalykas buvo investiciniai čekiai. Kadangi niekas Lietuvoje nebuvo pratę prie kapitalistinių naujovių, išvilioti šiuos čekius realius litus ar rublius būdavo nesunku ir apsukrūs pirmieji ,,verslininkai", nelabai žinodami, patys daro, pristeigė įvairių privačių įmonių ir į naujai pastatytus fabrikus įdarbino daug žmonių. Tačiau dėl verslininkų žinių stokos ar dėl išankstinių neteisėtų susitarimų, firmos žlugdavo ir šalyje pirmaisiais metais rinkose įsivyravo neapibrėžtumas.

Dėl netobulų įstatymų dėl tokios rinkos situacijos dažniausiai nukentėdavo samdomi darbuotuojai, o ne pirmieji verslininkai. Taipogi nevertėtų pamiršti, kad aukštuose postuose buvę valdininkai, atgavę žemes, gana atvirai jas perkeldavo į jiems palankesnes vietas. Tokie veiksmai po truputį padėjo pamatus išsunkiančių institutų įsigalėjimui, kurie, kaip anksčiau minėjome, lemia didelę emigraciją bei technologinio besivystymo stoką

 

Nereikėtų pamiršti ir aiškiai regresinės mokesčių sistemos Lietuvoje. Estijos, Latvijos bei Lietuvos mokesčių sistemos kūrimui didžiausią įtaką turėjo garsaus ekonomisto Miltono Friedmano idėjos. Šis ekonomistas propogavo idėją, kad valstybė turėtų kištis kuo mažiau į visuomenės reikalus bei vidaus rinkas ir perskirtyti tik iki 10 proc. šalies BVP ir daugiausia būti atsakinga gynybą. Friedmanas buvo liberalas, todėl jis nepripažino progresyvinės mokesčių sistemos ir skatino vyriausybes naudoti vienodų tarifų pajamų mokesčių sistemą (angl. flat tax). Viena svarbiausių tokios sistemos prielaidų buvo ta, jog absoliuti valstybės piliečių dauguma gali pati pasirūpinti sveikatos apsauga ir sukaupti turto, kurio užtektų pragyventi blogus laikus. Taip yra todėl, anot Friedmano, jog mažą vyriausybės įtaką valstybėje gali užtikrinti menki surinkti mokesčiai, kas savo ruožtu reiškia, kad valstybė neturi lėšų padengti socialinės apsaugos išlaidas. Lietuvoje ši prielaida aiškiai yra klaidinga, tačiau įstatymų leidėjai į tai neatsižvelgia.

 

Formuojant Lietuvos mokesčių sistemą susidūrė Friedmano ir kapitalizmo dvasios (geresnių verslininkystės sąlygų) idėjos. vienos pusės valdininkai, tik nusimetę okupacinį jungą, linko prie minčių, kad kuo daugiau laisvių yra visuomenėje ir kuo vyriausybė mažiau į kišasi, tuo šalies ekonomika bus geresnė. kitos pusės, norint skatinti pasiūlą (verslo kūrimą) valstybėje, buvo bijoma šiai sričiai taikyti didelius mokesčius. Tokiu būdu buvo sukurta sistema, kurioje samdomi darbuotuojai mokėjo apie 33 procentus mokesčių (neskaitant įmokų socialinį draudimą) nuo savo pajamų, o verslininkai - tik apie 15 procentų. Taip šalyje susidarė dar vienas išsunkiantis institutas - valstybės išlaikymas neproporcingai permestas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Ši situacija skatina samdomus darbuotuojus sparčiai emigruoti Lietuvos.

 

Europos Sąjungos lėšos Lietuvoje

 

Ekonomistai lygindami tam tikrų valstybių pajėgumus arba, kitaip tariant, norėdami atsakyti į klausimą kuri šalis kurią ,,geresnė", dažnai remiasi bendruoju vidaus produktu (BVP) arba bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP). Šiame skyrelyje naudosime BNP kaip ekonominio lygio šalyje atitikmenį. Bendrosios nacionalinės disponuojamos pajamos yra visų šalies ūkio subjektų (įmonių, žmonių su tam tikromis pažymomis, samdomų darbuotuojų) gautų pajamų po mokesčių suma pridedant visų lietuvių ir lietuviškų įmonių gautas pajamas užsienyje ir atemant visų užsienio kapitalo įmonių ir darbuotuojų pajamas, kurios buvo uždirbtos Lietuvos teritorijoje.

Nors ir minėjome, jog dideli emigracijos mąstai yra labai žalingi valstybei, tačiau Lietuvos ekonominis lygis, neskaitant krizinio laikotarpio, auga

 

 

Viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo priežasčių - Europos Sąjungos lėšos. Lietuvai Europos Sąjunga per 2007 metų - 2013 metų laikotarpį buvo įsipareigojusi skirti 23 milijardus litų. Ši suma prilygsta vienam papildomam valstybės biudžetui (palyginimui - 2007 m. valstybės biudžeto išlaidų projektas sudarė apie 22 mlrd. litų). Šių pinigų dalimi galėjo pasinaudoti visi Lietuvos verslininkai, užpildę tam tikras paraiškas ir gavę leidimus.

 

Kaip matome paveikslėlio, nuo 2007 metų, kai buvo pradėtos įsisavinti pirmosios lėšos, šalies ekonominis lygis sparčiai kilo iki pat krizinio laikotarpio. Logiška, kad šios Europos Sąjungos lėšos padėjo Lietuvai greičiau suvaldyti krizę ir matome, kad nuo 2010 iki 2013 metų šalies ekonomika vėl sparčiai augo. Europos Sąjungos pinigais yra finansuojamos įvairios statybos, infrastruktūros plėtimas, moksliniai projektai. Yra sukuriamų daug darbo vietų statybininkams, kelininkams, pastatytuose naujuose kompleksuose kuriasi naujos verslo įmonės, plečiasi aptarnaujantis sektorius. Dirbantys žmonės skatina vartojimą ir paklausą valstybėje. Kadangi ES duoda Lietuvai pasinaudoti tokia milžiniška pinigų suma, Lietuvoje veikiančios firmos turi mažiau paskatų aktyviai investuoti į kapitalą ir kelti savo darbuotuojų kvalifikacijas, stengtis diegti naujausias technologijas. Taigi šios lyg ,,oro" gautos lėšos palaiko ekonomiką, nes jei šios paramos nebūtų, pagal daugelį ekonominių teorijų, Lietuvos ekonomika taip sparčiai (o gal vis) nekiltų. Taip būtų todėl, nes:

 

$ \bullet $ Neturint Europos sąjungos lėšų, šalyje emigracija būtų dar didesnė, nes, papraščiausiai, nebūtų sukurta naujų darbo vietų.

 

$ \bullet $ Šalyje esant mažesniam vartojimui, šalies biudžetas būtų mažesnis nei yra dabar, ir senėjančios visuomenės problemos būtų dar opesnės nei yra dabar. Dirbantiesiams reikėtų mokėti dar didesnius mokesčius, norint išlaikyti visus pensininkus bei kitus socialines išmokas gaunančius žmones.

 

$ \bullet $ Neturint atnaujintos infrastruktūros ir esant dideliems mokesčiams, užsienio kapitalas taipogi ne taip noriai žengtų į Lietuvą. Dėl to Lietuva prarastų nemažą dalį investicijų užsienio.  

 

Čia yra išvardintos tik kelios problemos, kurios ištiktų Lietuvą, neturint ir neturėjus ES paramos. Bet jos yra pakankamai didelės, kad galėtume teigti, jog be ES struktūrinių fondų  ekonominis lygis šalyje būtų gerokai žemesniame lygyje. Taigi ES parama (bent kolkas) nusveria didžiulius emigracijos tempus ir palaiko ekonominį augimą.

 

 

 

Komentarai

Liudas Daužvardis nuotrauka

Aktualus ir įdomus straipsnis nūdienai :)
Norėčiau paklausti. Kadangi emigracijos klausimą ir verslių žmonių nutekėjimą svetur aiškini ekonomistės A.Maldeikienės darbais bei įvairiomis statistikomis, įdomu ar naudodamasis ta pačia informacija galėtumei pateikti kokių nors problemos sprendimo būdų? :) Nes dabar interpretuodamas straipsnį suprantu, kad ES lėšas laikai kaip emigraciją stabdantį ir ekonominį augimą skatinantį veiksnį, bet ne kaip gelbėjimosi planą ("Kol kas laivas nenuskęs, bet kranto nepasieks"). Įdomu būtų išgirsti Tavo nuomonę (nebūtinai argumentuotą, faktais paremtą sprendimą) :)

Džiugu, kad randi laiko ir tokiems straipsniams parašyti :) Sėkmės rašant toliau.

P.s. Nenoriu pasirodyti įkyrus, bet padarei dvi spausdinimo klaidas - "išsunkaintys" ir "perskirtyti"

Eligijus Bujokas nuotrauka

Ačiū Liudai už pastabas :) diskusijos yra šio puslapio tikslas iš tikro. O mažinti emigraciją, mano nuomone, galima kardinaliai pakeitus mokesčių sistemą, iš aiškiai regresinės, į progresinę. Kaip ir minėjau tekste, Lietuvoje mokesčiai vadovaujasi klaidingom prielaidom.

Taipgoi reikėtų grieščiau prižiūrėti už individualias veiklas sumokamus mokesčius, nes žinau apstu pavyzdžių, kur žmonės gauna pajamas, bet arba didžiąją dalį jų nuslepia, arba iš vis nieko nemoka (pvz. nagų lakuotuojos, butų nuomininkės, koorepetitoriai :)) ). Be mokesčių keitimo nieko nebus manau, bet aišku, nesu dar tiek išsilavinęs, kad galėčiau duoti aiškius sprendimus, čia reiktų gilios analizės ir, above else, pasipriešinti verslininkų - politikų tendemui.

Puslapiai

Komentuoti

Basic HTML

  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Tags allowed: a, em, strong, u, s, cite, code, blockquote, ol, ul, li, dl, dt, dd, pre, p, br
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.
  • Syntax highlight code surrounded by the <pre class="brush: lang">...</pre> tags, where lang is one of the following language brushes: php, python, r, sass, sql, vb.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Markdown

  • You can enable syntax highlighting of source code with the following tags: <code>, <blockcode>, <c>, <cpp>, <drupal5>, <drupal6>, <java>, <javascript>, <php>, <python>, <r>, <ruby>. The supported tag styles are: <foo>, [foo].
  • Quick Tips:
    • Two or more spaces at a line's end = Line break
    • Double returns = Paragraph
    • *Single asterisks* or _single underscores_ = Emphasis
    • **Double** or __double__ = Strong
    • This is [a link](http://the.link.example.com "The optional title text")
    For complete details on the Markdown syntax, see the Markdown documentation and Markdown Extra documentation for tables, footnotes, and more.
  • Typographic refinements will be added.
  • Mathematics inside the configured delimiters is rendered by MathJax. The default math delimiters are $$...$$ and \[...\] for displayed mathematics, and $...$ and \(...\) for in-line mathematics.

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Web puslapių adresai ir el. pašto adresai automatiškai tampa nuorodomis.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
CAPTCHA
This question is for testing whether or not you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.
Target Image

Theme by Danetsoft and Danang Probo Sayekti inspired by Maksimer